Paskelbtas kvietimas, skatinantis pilietinės visuomenės organizacijų informuotumą apie ES Pagrindinių teisių chartiją, jų gebėjimų stiprinimą ir ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimą (CERV-2023-CHAR-LITI)
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija apima daugybę pagrindinių teisių ir dar kartą patvirtina, kad ES yra grindžiama remiantis pagrindinių teisių, demokratijos ir teisinės valstybės vertybėmis. Jos privalomas pobūdis leido ES teisinei tvarkai tapti pagrindinių teisių apsaugos švyturiu.
Šiuo kvietimu teikti paraiškas bus skatinamos teisės ir vertybės, pirmiausia didinant pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus ir informuotumą apie Chartiją, taip pat vykdant veiklas, kuriomis siekiama užtikrinti Chartijos laikymąsi. Projektai bus atrenkami taip, kad būtų užtikrintas subalansuotas penkių prioritetų atstovavimas. Projektai gali būti nacionaliniai arba tarptautiniai. Ypač skatinami tarptautiniai projektai.
Kvietimas apima šias temas, atitinkančias penkis programos prioritetus:
- Gebėjimų stiprinimas ir informuotumo apie ES Pagrindinių teisių chartiją didinimas (CERV-2023-CHAR-LITI-CHARTER)
- Teisių ir vertybių propagavimas įgalinant pilietinę erdvę (CERV-2023-CHAR-LITI-CIVIC)
- Strateginiai teisminiai ginčai (CERV-2023-CHAR-LITI-LITIGATION)
- ES vertybių ir teisių apsauga kovojant su neapykantą kurstančia kalba ir neapykantos nusikaltimais (CERV-2023-CHAR-LITI-SPEECH)
- Palankios aplinkos, skirtos pranešėjų apsaugai, palaikymas (CERV-2023-CHAR-LITI-WHISTLE)
Viena projekto paraiška turi būti skirta tik vienam prioritetui, t. y. paraiškos teikiamos kiekvienam prioritetui atskirai.
Finansuojamos veiklos pagal kiekvieną prioritetą:
- Gebėjimų stiprinimas ir informuotumo apie ES Pagrindinių teisių chartiją didinimas
- Pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimas ir informuotumo didinimo veiklos, kuriomis siekiama didinti žinias apie Chartiją ir jos taikymą, įskaitant lyčių aspektą, ypač jo taikymo sritį;
- palankesnių sąlygų pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų pagrindinių Chartijos įgyvendinimo dalyvių, pavyzdžiui, nacionalinių žmogaus teisių institucijų, lygybės institucijų, ombudsmenų ir valstybių narių valdžios institucijų (nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis), bendradarbiavimui sudarymas;
- specialistų (pavyzdžiui, ekspertų, teisininkų ir patarėjų teisės klausimais, komunikacijos specialistų, patarėjų politikos ir advokatavimo klausimais) mokymas ir instruktorių rengimas, taip pat pasitelkiant veiklos gaires ir mokymosi priemones;
- abipusis mokymasis, keitimasis gerąja patirtimi, darbo ir mokymosi metodų kūrimas, įskaitant mentorystės programas, kurios gali būti perkeliamos į kitas šalis;
- analitinės veiklos, pavyzdžiui, pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas ir tyrimai, taip pat priemonių ar duomenų bazių (pvz., teminių teismų praktikos duomenų bazių) kūrimas;
- komunikacinės veiklos, įskaitant informacijos sklaidą ir informuotumo didinimą apie teises ir žalos atlyginimo mechanizmus, susijusius su kvietimo prioritetais;
- procedūrų, gairių, techninių gairių ir priemonių, įskaitant algoritmų auditą, kūrimas, siekiant padėti apsaugoti pagrindines teises, įskaitant lyčių lygybę ir nediskriminavimą, kai naudojamas automatizavimas.
- Teisių ir vertybių propagavimas įgalinant pilietinę erdvę
- Analitinės veiklos ir ES valstybių narių pilietinės erdvės stebėsenos metodikos kūrimas;
- abipusis mokymasis, keitimasis gerąja patirtimi, įskaitant tą, kurią galima perkelti į kitas šalis;
- komunikacinės veiklos, įskaitant informacijos sklaidą ir informuotumo apie padėtį pilietinėje erdvėje didinimą, taip pat ir ES lygmeniu;
- pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų, susijusių su pilietinės erdvės stebėjimu, stiprinimas;
- priemonių ir paslaugų, skirtų remti ir apsaugoti pilietinės visuomenės organizacijas, jų narius ir kitus teisių gynėjus, siekiančius apsaugoti ir propaguoti ES vertybes, kūrimas;
- sinergijos tarp veikėjų, dirbančių siekiant apsaugoti pilietinę erdvę vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygiu ir tarp jų, bei tarp nacionalinių ir Europos valdžios institucijų, plėtojimas.
- Strateginiai teisminiai ginčai
- Veiklos, skirtos didinti pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant joms dirbančius teisininkus, nacionalinių žmogaus teisių institucijų, lygybės institucijų ir ombudsmenų bei kitų teisių gynėjų gebėjimus ir ugdyti įgūdžius, susijusius su strateginiais teisminiais ginčais dėl Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių, taip pat gilinant jų žinias apie prejudicinio sprendimo priėmimo mechanizmą ir teisinės apsaugos galimybes pagal ES teisę;
- analitinės veiklos, pvz., duomenų rinkimas ir tyrimai, priemonių ar duomenų bazių (pvz., teminių teismų praktikos duomenų bazių) kūrimas;
- komunikacinės veiklos, įskaitant informacijos sklaidą ir informuotumo apie teises, žalos atlyginimo mechanizmus ir strategines bylas didinimą;
- gebėjimų ugdymas ir informuotumo didinimo veiklos, skirtos kovoti su akivaizdžiai nepagrįstais ar piktnaudžiaujančiais teismo procesais prieš žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, dalyvaujančius visuomenės veikloje (strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą).
Atkreipiamas dėmesys, kad bylinėjimosi mokesčiai nebus finansuojami.
- ES vertybių ir teisių apsauga kovojant su neapykantą kurstančia kalba ir neapykantos nusikaltimais
- Veiklos, skirtos sudaryti sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms pranešti apie neapykantos atvejus, taip pat sutelkiant dėmesį į konkrečias priežastis, ir prisidėti prie duomenų rinkimo metodikų ir mechanizmų kūrimo;
- veiklos, skirtos užtikrinti paramą neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos nusikaltimų aukoms, skatinant pranešti apie nusikaltimus, teikiant praktinę pagalbą ieškant žalos atlyginimo ir psichosocialinę pagalbą, atsižvelgiant į lyties aspektą;
- veiklos, skirtos remti galiojančių teisės aktų, draudžiančių neapykantą kurstančią kalbą ir neapykantos nusikaltimus, vykdymą, įskaitant mokymus teisėsaugos ir teisingumo specialistams;
- veiklos, skirtos kurti nacionalines ar vietos koalicijas arba veiksmų planus prieš neapykantą kurstančią kalbą ir neapykantos nusikaltimus bei sukurti arba stiprinti struktūrinio bendradarbiavimo mechanizmus, ypač tarp pilietinės visuomenės organizacijų ir valdžios institucijų, kovojant su neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančia kalba, įskaitant paramą tyrimams ir baudžiamajam persekiojimui bei aukų apsaugą;
- veiklos, skirtos kovai su neapykantą kurstančia kalba internete, visų pirma stebint neapykantą kurstančios kalbos paplitimą socialinėje žiniasklaidoje ir neapykantos „ekosistemas” internete, pranešti IT bendrovėms apie neapykantą kurstančios kalbos turinį ir parengti veiksmingas iniciatyvas, skirtas užkirsti kelią neapykantą kurstančiai kalbai ir su ja kovoti. Veiklos gali apimti kampanijas arba švietėjišką veiklą, skirtą visuomenės iššūkiams, susijusiems su neapykantą kurstančia kalba internete, spręsti.
- Palankios aplinkos, skirtos pranešėjų apsaugai, palaikymas
- Pilietinės visuomenės organizacijų ir nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų, praktikuojančių teisininkų ir privačių organizacijų, dirbančių Direktyvos dėl pranešėjų apsaugos (toliau – Direktyva) įgyvendinimo srityje, kai jos bendradarbiauja su pilietinės visuomenės organizacijomis, gebėjimų stiprinimo veiklos, įskaitant tikslinių gairių, mokymo medžiagos ar instruktorių rengimo programų kūrimą;
- veiklos ir priemonės, skatinančios informuotumo didinimo ir komunikacijos veiklas, kad visuomenė geriau žinotų ir suprastų nacionalinius teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva, vidaus ir išorės pranešimų teikimo kanalus ir teisines teisių gynimo bei apsaugos priemones, taikomas atsakomųjų veiksmų atveju;
- analitinės veiklos, pvz., pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas apie informatorių pranešimus ir atsakomųjų veiksmų atvejus, rodiklių, skirtų veiksmingai registruoti atvejus, kūrimas ir tyrimai, ypač susiję su teismų praktika, priemonių ar kitų duomenų bazių kūrimas (pvz. susijusių su minėtų duomenų rinkimu ir teminės teismų praktikos duomenų bazės);
- abipusio mokymosi veiklos ir veiklos, skirtos keistis gerąja patirtimi, susijusia su veiksmingu Direktyvos įgyvendinimu, ypač dėl vidaus ar išorės pranešimų teikimo kanalų sukūrimo, pranešimų apie pažeidimus nagrinėjimo, veiksmingų priemonių konfidencialumui užtikrinti ir tinkamų teisinių priemonių pranešėjų paramai ir apsaugai nuo atsakomųjų veiksmų užtikrinti;
- veiklos, stiprinančios ir palengvinančios nacionalinių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą, įskaitant nacionalinių, regioninių ar vietos protokolų dėl pranešėjų apsaugos parengimą.
Tinkami pareiškėjai:
- Pagrindinis pareiškėjas (koordinatorius) turi būti ne pelno siekiantis juridinis asmuo (privati įstaiga).
- Kartu teikiantys paraišką (kai paraišką teikia konsorciumas) turi būti pelno nesiekiantys arba pelno siekiantys juridiniai asmenys (viešos ar privačios įstaigos). Pelno siekiančios organizacijos gali dalyvauti tik partnerystėje su pelno nesiekiančiomis organizacijomis.
- Įsteigti ES valstybėse narėse (įskaitant užjūrio šalis ir teritorijas).
Kitos tinkamumo sąlygos:
- Veiklos turi vykti bet kurioje reikalavimus atitinkančioje šalyje (ES valstybėje narėje).
- Prašoma finansavimo suma negali būti mažesnė nei 75 000 Eur.
- Projektai gali būti tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai; Paraišką gali teikti viena arba kelios organizacijos (pagrindinis pareiškėjas „Koordinatorius“ ir bendrapareiškėjai).
Projektų trukmė – 12-24 mėn.
Kvietimo biudžetas – 16 000 000 Eur.
Paraiškas galima teikti iki 2023-05-25.
Daugiau informacijos apie kvietimą: Funding & tenders (europa.eu)